Pelno mokesčio lengvata kinui – galimybė kurti daugiau lietuviškų filmų

Pelno mokesčio lengvata kinui – galimybė kurti daugiau lietuviškų filmų

Pelno mokesčio lengvata – galimybė kurti daugiau lietuviškų filmų

Nuo 2014 m. Lietuvoje įsigaliojo Pelno mokesčio lengvata, kurios pagrindinis tikslas – pagerinti filmų gamybos sąlygas Lietuvoje, tiek Lietuvos, tiek užsienio filmų gamintojams. Be to, tai puiki galimybė Lietuvos įmonėms, kurios turi pelno ir nori neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai, susimažinti mokėtiną pelno mokestį. Lietuvoje kuriamas filmas turi galimybę iš Lietuvos įmonių, pasinaudojant lengvata, pritraukti iki 20 % filmo gamybos biudžeto.

Lietuvos ir užsienio filmų gamintojams, investuotojams svarbu žinoti, kad LR finansų ministerija parengė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo ne tik, kad siūlo pratęsti mokestinės lengvatos galiojimo laiką iki 2023 m. gruodžio 31 d., bet ir padidinti filmų gamybos išlaidų finansavimo privačiomis kitų subjektų lėšomis procentinį dydį nuo 20 iki 30 proc.

Filmą kvalifikuojanti pažyma

Jeigu esate Lietuvos filmo gamintojas, ir gaminate, arba dar tik planuojate gaminti nacionalinį, bendros gamybos ar užsakytą filmą ar jo dalį, galite pateikti paraišką Lietuvos kino centrui ir bandyti pasinaudoti Pelno mokesčio lengvata. Pelno mokesčio lengvata negali pasinaudoti reklaminiai vaizdo klipai, televizijos laidos, muzikiniai vaizdo klipai ir panašūs kūriniai, kurie neturi meninės vertės.

Filmų gamybos buhalterija

Filmo gamybos apskaita turėtų būti vedama bendroje įmonės apskaitoje, tačiau visos filmo gamybos išlaidos turėtų būti lengvai identifikuojamos. Svarbu tai, kad visos atliktos su kuriamu filmu susijusios ūkinės operacijos yra laikomos įmonės apskaitos sudėtine dalimi. Apskaitoje rekomenduojame naudoti atskiras sąskaitų plano subsąskaitas arba kitus atskyrimo būdus. Jūsų įmonės buhalteris turėtų pilnai pasirūpinti Jūsų įmonės buhalterine apskaita, turėtų nuolat sekti tam tikrus rodiklius, kriterijus, kurie užtikrintų, kad neprarasite galimybės pasinaudoti Pelno mokesčio lengvata.

Siūlome atidžiai rinktis filmų gamybos, ar kitų projektų buhalterį, kuris jums turi padėti ne tik bendroje įmonės veikloje, bet ir turi jus atstovauti projekto finansiniais klausimais.

Esame komanda, kuri gali ne tik padėti su įmonės buhalterija, bet ir padėti vykdant įmonės projektus. Konsultuojame valstybės ir savivaldybių biudžetų bei specialiųjų programų finansavimo klausimais, tikriname, ar patirtos išlaidos atitinka gauto finansavimo reikalavimus, atstovaujame atliekamose patikrose.

Įkūriau įmonę, kas dabar?

Įkūriau įmonę, kas dabar?

Įkūriau įmonę, kas dabar?

Sugalvojote idėją, pavadinimą? Įkūrėte įmonę ir atidarėte banko sąskaitą? Sveikiname – Jūs pradedantysis verslininkas! Tačiau, jei niekada nesusidūrėte su įmonės valdymu ir administravimu, dar teks nemažai išmokti.

Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Jeigu planuojate, kad Jūsų pajamos viršys 30 tūkst. Eur per metus (ar viršys ateityje), pajamoms ir sąnaudoms pripažinti visada siūlome pasirinkti taikyti kaupimo principą. Šis principas reiškia, kad pajamas pripažinsite tuo momentu, kai jas uždirbsite, o sąnaudas, kai jos bus patirtos. Taikant šį principą, visiškai nesvarbu, kada bus gauti arba sumokėti pinigai. Atkreipkite dėmesį, kad ne visada pajamos ir sąnaudos bus pripažintos pagal išrašytą apskaitos dokumentą. Gali būti taip, kad už paslaugas gausite sąskaitas tik kitą mėnesį arba net kitais metais. Lygiai taip pat yra ir su pajamomis. Sudarant metinę pelno mokesčio deklaraciją reikėtų atkreipti į tai dėmesį ir teisingai apskaičiuoti tiek pajamų, tiek sąnaudų sumas.

Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai

Privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus nustato Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis. Išrašant pardavimo sąskaitą faktūrą, naudokite tinkamą jos formą, kurioje būtų visi privalomi rekvizitai. Perkant prekes ar paslaugas parduotuvėje, paprašykite, kad jums išrašytų sąskaitą faktūrą ir pateikite savo įmonės rekvizitus. Primename, kad nuo 2016 m. parašai ant sąskaitų faktūrų yra neprivalomi. Sąnaudas galite pripažinti ir pagal kasos aparato kvitus (be įmonės rekvizitų), jeigu jų suma kartu su PVM neviršija 100 Eur. Degalų pirkimo kvitams taikoma suma – 150 Eur, tačiau šiems kvitams būtinas bent vienas rekvizitas, pagal kurį galima identifikuoti pirkėją, pavyzdžiui, kuras pirktas įmonės kortele. Perkant degalus didesnei nei 150 Eur sumai su PVM, būtina išsirašyti sąskaitą faktūrą. Svarbu suprasti, kad be rekvizitų kvitus galite pripažinti sąnaudomis, bet PVM atskaityti negalėsite.

Ar registruotis PVM mokėtoju?

PVM įstatymo 71 straipsnio nuostatos numato, kada privaloma registruotis PVM mokėtoju. Tačiau, jeigu esate ne PVM mokėtojas, privalote sekti savo pajamas ir tuo momentu, kai jos viršija 45 tūkst. Eur per paskutinius 12 mėnesių, iškart turite pateikti prašymą VMI dėl įregistravimo PVM mokėtojų registre. Atkreipkite dėmesį, kad skaičiuojami ne finansinių metų 12 mėnesių, o einamieji 12 paskutinių mėnesių. Tai reiškia, kad nebūdamas PVM mokėtoju, turite nuolat sekti savo uždirbamas pajamas (ne tik sudarant finansines ataskaitas). Jeigu laiku nepastebėsite ir nepateiksite prašymo tapti PVM mokėtoju, PVM vis tiek turėsite apskaičiuoti ir sumokėti nuo to momento, kai viršijote 45 tūkst. Eur sumą, nepaisant to, kada pateikėte prašymą juo įsiregistruoti.
PVM mokėtoju privaloma registruotis ir tuo atveju, jeigu pirkote prekių iš kitos ES narės pardavėjų, o bendra jų suma viršijo 14 tūkst. Eur per kalendorinius metus (skirtingai nei pardavimams Lietuvoje). Jeigu suma neviršija nurodytos sumos, jums užsienio pardavėjas tiesiog išrašys sąskaitą su tos šalies PVM. Tačiau jeigu nepastebėsite, kad viršijote 14 tūkst. Eur sumą, jūs ne tik susimokėsite tos šalies PVM, bet nuo viso pirkimo privalėsite susimokėti PVM ir Lietuvoje.
PVM yra tikriausiai pats sudėtingiausias mokestis, nes yra begalės išimčių, atskirų atvejų, kada net ir nebūnant PVM mokėtoju, PVM susimokėti vis dėlto teks. Dėl to svarbu įsigilinti ir suprasti įmonės specifiką bei mokestinę aplinką, kurioje teks dirbti.

Kokį pelno mokestį turėsiu sumokėti?

Kalbant apie pelno mokestį, pirmiausia reikia suprasti ir įsisavinti keletą sąvokų:
• pajamos – visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais;
• apmokestinamasis pelnas – pelno mokesčio bazė, nuo kurios skaičiuojamas pelno mokestis;
• leidžiami atskaitymai - patirtos sąnaudos, kurios apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, gali būti atimamos iš pajamų (ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus aprašysime kituose straipsniuose);
• neleidžiami atskaitymai - patirtos sąnaudos, kurios apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, negali būti atimamos iš pajamų.

Apskaičiuojant įmonės pelno mokestį finansinių metų gale, taikysite lengvatinį 5 proc. arba 15 proc. pelno mokesčio tarifą uždirbtam pelnui. Lengvatinis pelno mokesčio tarifas taikomas įmonėms, kurios turi iki 10 darbuotojų ir jų pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 300.000 Eur. Žinoma, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar įmonę valdantis asmuo ar jo šeimos nariai nevaldo kitų įmonių, kurių rodiklius reikėtų sumuoti.
Apskaičiuojant įmonės apmokestinamąjį pelną (sumą, nuo kurios bus skaičiuojamas pelno mokestis) reikia žinoti, kad finansinė apskaita ir mokestinė apskaita dažnai yra du skirtingi dalykai. Mokestiniu požiūriu, t. y. apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, ne visos sąnaudos, kurios užregistruotos apskaitoje, yra išminusuojamos iš uždirbtų pajamų. Mokestine prasme, sąnaudos skirstomos į leidžiamus ir neleidžiamus atskaitymus, kurie mažina arba didina apmokestinamąjį pelną.
Labai retai būna taip, kad pelno mokestis skaičiuojamas nuo viso apskaitos programoje apskaičiuoto pelno. Pavyzdžiui, įmonės pajamos per finansinius metus – 100 tūkst. Eur, o buhalterijoje užregistruotos sąnaudos – 50 tūkst. Eur.
Idealiu atveju (kai įmonė neturi neleidžiamų atskaitymų ir taikomas 5 proc. pelno mokesčio tarifas), įmonė susimokėtų 2500 Eur pelno mokesčio:

100 tūkst. Eur (pajamos) – 50 tūkst. Eur (leidžiami atsk.)=50 tūkst. Eur (apmokestinamasis pelnas)*0.05 proc.(pelno mokesčio tarifas) =2,5 tūkst. Eur (pelno mokestis)

Jeigu iš įmonės patirtų 50 tūkst. Eur sąnaudų, 10 tūkst. Eur sudaro neleidžiami atskaitymai, pelno mokestis šiuo atveju bus skaičiuojamas taip:

100 tūkst. Eur (pajamos) – 40 tūkst. Eur (leidžiami atskaitymai)=60 tūkst. (apmokestinamasis pelnas)*0.05 proc.(pelno mokesčio tarifas) =3 tūkst. Eur (pelno mokestis)

Kas yra leidžiami ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai bei neleidžiami atskaitymai apibrėžia Pelno mokesčio įstatymo V ir VI skyriai. Rekomenduojame šiuos skyrius perskaityti itin atidžiai ir suprasti, kad kuo daugiau neleidžiamų atskaitymų turėsite, tuo didesnį pelno mokestį turėsite mokėti. Jeigu įmonė patyrė nuostolį, bet turi nemažai neleidžiamų atskaitymų, gali būti taip, kad pelno mokesti vis tiek teks susimokėti.

2019 metais įsigalios pelno mokesčio pakeitimai

2019 metais įsigalios pelno mokesčio pakeitimai

2019 metais įsigalios pelno mokesčio pakeitimai

Nuo 2019 m. įsigalios 2018 m. gegužės ir birželio mėnesiais priimti pelno mokesčio (toliau – PM) įstatymo pakeitimai, kurie svarbūs tiek pelno siekiančioms įmonėms, tiek viešosioms įstaigoms, asociacijoms ir kitoms ne pelno siekiančioms organizacijoms. Šie pakeitimai taikomi apskaičiuojant 2019 ir vėlesnių metų pelno mokestį.

Pelno siekiantys vienetai

Pelno siekiantiems vienetams puiki naujiena - pirmąjį mokestinį laikotarpį, naujai įsteigtos įmonės galės taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą. Pagal pakeistą PM įstatymo 5 straipsnio 2 dalį – naujai įsteigtos įmonės, kurios turi iki 10 darbuotojų ir jų pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 300.000 Eur, pelno mokesčio mokėti neturės. Vėlesniais laikotarpiais, neviršijant rodiklių, toliau taikomas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas. Žinoma, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar įmonę valdantis asmuo ar jo šeimos nariai nevaldo kitų įmonių, kurių rodiklius reikėtų sumuoti (žr. PM 5 straipsnio 3 dalį).

Ne pelno siekiantys vienetai

Nuo 2019 m. sausio 1 d. nebegalioja PM įstatymo 5 str. 4 dalis, kurioje buvo nustatytas lengvatinis 0 proc. pelno mokesčio tarifas, pelno nesiekiančių vienetų 7.250 Eur pelno daliai, kurių pajamos nesiekia 300.000 Eur iš ūkinės komercinės veiklos. Taip pat nebegalios ir šioje dalyje įtvirtinta nuostata, kad pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos, kurios tiesiogiai skiriamos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti. Šio PM įstatymo straipsnio panaikinimas verčia suklusti, nes tai reikštų, kad visą uždirbtą pelną reikėtų apmokestinti. Neverta nusiminti, nes PM įstatymas papildytas 463 straipsniu „Apmokestinamojo pelno sumažinimas lėšomis, skiriamomis viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti“. Remiantis šiuo straipsniu, išlieka galimybė pelno neapmokestinti, jeigu pelnas skiriamas tenkinti viešuosius interesus, tačiau su keliais apribojimais. Organizacija gali neapmokestinti uždirbto pelno, jeigu jis bus faktiškai skiriamas viešiesiems interesams tenkinti per 2 ateinančius mokestinius laikotarpius. Jeigu tenkindama viešuosius interesus organizacija patyrė nuostolį, minėtu nuostoliu gali būti sumažinamas pelnas du vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius. Į tiesiogiai viešajam interesui tenkinti skiriamas lėšas neįskaitomos tokios sumos, kurios buvo gautos ir panaudotos iš valstybinių arba ES biudžetų, finansinės paramos, narių įnašų, kitos gautos paramos ir kt. (žr. PM įstatymo 463 straipsnio 3 dalį). Atkreipkite dėmesį, kad jeigu uždirbtas pelnas nebuvo panaudotas per 2 metus, turėsite patikslinti PM deklaracijas ir sumokėti apskaičiuotą mokestį. Iš esmės didelių pakeitimų neatsirado: kaip ir anksčiau reikėtų sekti, kam organizacijoje panaudojamas uždirbtas pelnas, tik sutrumpėjo uždirbto pelno panaudojimo terminas, t. y. nuo 5 metų iki 2 metų.

Elektroninė prekyba

Elektroninė prekyba

Elektroninė prekyba

Elektroninė prekyba – sparčiai plintantis prekių ir paslaugų pardavimo būdas. Šiandien tokia verslo rūšis yra patraukli tiek tokio verslo įkūrėjams, tiek ir pirkėjams.

Lietuvoje ir visame pasaulyje apsiperkančių internetu vis daugėja, o verslas pirkėjams gali pasiūlyti vis platesnį paslaugų ir prekių pasirinkimą elektroninėje erdvėje. Lietuvos pardavėjai jau seniai atrado elektroninio verslo privalumus. Paskutiniais metais pastebima tendencija plėstis ir į užsienio rinkas, panaudojant populiarias elektroninės prekybos platformas (eBay, Amazon ir pan.). Nereikėtų užmiršti, kad elektroninei prekybai yra keliami tokie patys reikalavimai kaip ir kiekvienai įprastinei prekybai. Visų pirma, veikla turi būti legali, turi būti sumokami visi privalomi mokesčiai, užregistruojamos visos gautos pajamos ir patirtos išlaidos, o visi sandoriai turi būti atliekami pagal galiojančius teisės aktus. Prieš pradedant elektroninę prekybą, arba ją plečiant į užsienio rinkas labai svarbu išsiaiškinti, kokios mokestinės prievolės yra būdingos tokiam verslui, kokie mokėtini mokesčiai yra šiuo metu ir kokius mokesčius įmonei gali reikėti mokėti ateityje.

Daugiausiai klausimų kyla dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sumokėjimo. Dažnai padaroma pradedančiųjų klaida, prekiaujant elektroninės prekybos platformose – PVM sumokamas ne toje šalyje. Jeigu parduodamos prekės gaminate arba perkate Lietuvoje, o pardavus išsiunčiate į kitą šalį, privalote laikytis toje šalyje nuotolinei prekybai nustatytų limitų. Jeigu šie limitai viršijami – atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju. Jeigu prekiaujate per Amazon sandėlius, PVM mokėtoju toje šalyje, kur yra sandėlys, turite registruotis iškart.

Reikėtų nepamiršti, kad mokesčių tarifai kiekvienoje šalyje yra skirtingi. Todėl būtina išsiaiškinti, kokius mokesčius ir kuriai šaliai reiks mokėti. Taip pat, turėtumėte atsižvelgti ir į tai, kokios prekės ar paslaugos yra teikiamos, nuo to taip pat gali pasikeisti apmokestinimo taisyklės.

Nors visa elektroninės prekybos mokesčių sistema gali pasirodyti sudėtinga, nereiktų dėl to apriboti savo verslo. Visų pirma, dėl visų sprendimų turėtumėte pasikonsultuoti su savo įmonės buhalteriu. Buhalteris Jums galėtų padėti ne tik mokestiniais klausimais, bet ir gali padėti mažiausiomis laiko sąnaudomis optimizuoti atliktus darbus tam panaudojant šiuolaikines informacines technologijas. Nepamirškite, kad kuriamą elektroninę parduotuvę būtina suderinti su įmonės buhalterine apskaita ir verslo valdymo sistema. Vertėtų pasvarstyti apie šiuolaikines buhalterinės apskaitos programas, kurios padėtų vadovui nuolat stebėti įmonės pardavimus. Inovatyvi buhalterinė programa vadovui leistų realiu laiku gauti jam reikiamas ataskaitas, kurios parodytų duomenis susijusius su pardavimais iš įvairių elektroninio verslo prekybos platformų, pvz. eBay, Amazon, Etsy ir pan.

Kaip žinoti, ar man reikalinga buhalterinė apskaita?

Kaip žinoti, ar man reikalinga buhalterinė apskaita?

Kaip žinoti, ar man reikalinga buhalterinė apskaita?

Ar man reikalinga buhalterinė apskaita?

Kiekvienam žmogui, kuris priima svarbų sprendimą ir įkuria savo įmonę, beveik visada kyla klausimas: „O ką daryti su buhalterija?“. Dažnai pradedančiam verslininkui tai yra kažkur girdėtas žodis, kažkur sutiktas žmogus, ar eilinis reikalavimas buvusiame darbe iš buhalterijos skyriaus pristatyti ar sutvarkyti blogai išrašytą dokumentą. Jūs – kaip verslininkas – visko žinoti ir neturite, tam yra šios srities specialistai – buhalteriai, finansininkai, apskaitininkai. Kiekvienos įmonės svarbiausias tikslas – uždirbti, čia ir dabar, ir tai yra visiškai suprantama, tačiau tam, kad Jūsų verslas kažkada netaptų Jums galvos (arba piniginės) skausmu, turite pasitelkti minėtus specialistus. Žinoma, galite visą buhalteriją tvarkyti ir pats, yra įvairūs kursai, seminarai, kurie Jus supažindins su įmonės buhalterija, bet Jums tai kainuos daug pastangų ir žinoma – laiko. Mes padedame, patariame ir numatome tam tikras rizikas, kurios itin svarbios tiek pačioje pradžioje, tiek vėlesnėse verslo augimo stadijose. Pasvarstykite, ar laiką, kurį sugaištumėte ieškodamas tam tikrų atsakymų apie mokesčius ir apskaitą, nevertėtų investuoti į verslo plėtrą ir naujų idėjų realizavimą?

Pagrindiniai įstatymai, susiję su buhalterine apskaita

Kiekvienam žmogui, kuris priima svarbų sprendimą ir įkuria savo įmonę, beveik visada kyla klausimas: „O ką daryti su buhalterija?“. Dažnai pradedančiam verslininkui tai yra kažkur girdėtas žodis, kažkur sutiktas žmogus, ar eilinis reikalavimas buvusiame darbe iš buhalterijos skyriaus pristatyti ar sutvarkyti blogai išrašytą dokumentą. Jūs – kaip verslininkas – visko žinoti ir neturite, tam yra šios srities specialistai – buhalteriai, finansininkai, apskaitininkai. Kiekvienos įmonės svarbiausias tikslas – uždirbti, čia ir dabar, ir tai yra visiškai suprantama, tačiau tam, kad Jūsų verslas kažkada netaptų Jums galvos (arba piniginės) skausmu, turite pasitelkti minėtus specialistus. Žinoma, galite visą buhalteriją tvarkyti ir pats, yra įvairūs kursai, seminarai, kurie Jus supažindins su įmonės buhalterija, bet Jums tai kainuos daug pastangų ir žinoma – laiko. Mes padedame, patariame ir numatome tam tikras rizikas, kurios itin svarbios tiek pačioje pradžioje, tiek vėlesnėse verslo augimo stadijose. Pasvarstykite, ar laiką, kurį sugaištumėte ieškodamas tam tikrų atsakymų apie mokesčius ir apskaitą, nevertėtų investuoti į verslo plėtrą ir naujų idėjų realizavimą?

Kitos prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ir Juridinių asmenų registrų centrui

Mokestis – mokesčių įstatyme nustatyta pagrindinė prievolė mokesčių mokėtojui. Lietuvoje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) reguliuoja nemažą dalį mokesčių, kuriuos privalo mokėti juridiniai asmenys, pagrindiniai ir dažniausiai mokami mokesčiai: Gyventojų pajamų mokestis (GPM), Pridėtinės vertės mokestis (PVM), Nekilnojamojo turto mokestis, Pelno mokestis ir pan. Yra ir daugiau mokesčių, kuriuos surenka VMI, tačiau jie yra retesni ir kartais prievolę mokėti tokius mokesčius turi tik tam tikros įmonės, užsiimančios kiek kitokia, mažiau įprastine veikla. Įmonė mokėtinus mokesčius turi tiksliai paskaičiuoti ir mokėti reguliariai, atsižvelgdama į nustatytus terminus. Nesumokėjus mokesčių – Jūsų laukia delspinigiai. Detaliau apie mokesčių dydžius bei apie mokėtinų mokesčių kalendorių galite paskaityti VMI internetinėje svetainėje, arba pasikonsultuoti su apie tai suprantančiu žmogumi – Jūsų įmonės buhalteriu. Be aukščiau minimos institucijos, kiekvienos įmonės laukia dar viena svarbi prievolė – įmonės metines finansines ataskaitas pateikti Juridinių asmenų registrų centrui (toliau – JAR). Visi juridiniai asmenys, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, metines finansines ataskaitas turi pateikti ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 31 d. Nepamirškite, kad nuo 2015 metų registrų centrui finansines ataskaitas teikia ir visos viešosios įstaigos, asociacijos bei labdaros ir paramos fondai bei kaimo bendruomenės. Tai ypatingai svarbu, dažnai vadovai tokios informacijos nežino, bet tai yra buhalterių sritis, kurie šiais dalykais ir turėtų pasirūpinti, taupant vadovų laiką. Raginame visas asociacijas, viešąsias įstaigas, labdaros ir paramos fondus bei kaimo bendruomenes laiku pateikti registrų centrui dokumentus, nes nuo šių metų yra skiriamos ne tik piniginės baudos, bet juridiniai asmenys turintys paramos gavėjo statusą gali jį prarasti. Taigi, juridinių asmenų mokesčiai tai mokestinė pareiga, kurią turi vykdyti kiekvienas juridinis vienetas. Ir tik pats įmonės vadovas gali nuspręsti, ar gali skirti laiko gilintis į mokestinius dalykus, įstatymų pasikeitimus, mokesčių terminus, ar geriau taupys laiką, kurį investuos į įmonės plėtrą. Nepamirškite, kad įmonių vadovų atsakomybė yra plėtoti sėkmingą verslą, o mokestinius dalykus – palikti savo srities specialistui – buhalteriui, kuris Jums gali ne tik paskaičiuoti ir sumokėti mokesčius, bet ir sutaupyti įmonės kaštus ateityje bei išvengti įvairių mokestinių rizikų.