Žyma: apskaitos dokumentai

Home / Posts tagged "apskaitos dokumentai"

Pelno mokesčio lengvata kinui – galimybė kurti daugiau lietuviškų filmų

kvumas
Pelno mokesčio lengvata kinui – galimybė kurti daugiau lietuviškų filmų

Pelno mokesčio lengvata – galimybė kurti daugiau lietuviškų filmų

Nuo 2014 m. Lietuvoje įsigaliojo Pelno mokesčio lengvata, kurios pagrindinis tikslas – pagerinti filmų gamybos sąlygas Lietuvoje, tiek Lietuvos, tiek užsienio filmų gamintojams. Be to, tai puiki galimybė Lietuvos įmonėms, kurios turi pelno ir nori neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai, susimažinti mokėtiną pelno mokestį. Lietuvoje kuriamas filmas turi galimybę iš Lietuvos įmonių, pasinaudojant lengvata, pritraukti iki 20 % filmo gamybos biudžeto.

Lietuvos ir užsienio filmų gamintojams, investuotojams svarbu žinoti, kad LR finansų ministerija parengė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo ne tik, kad siūlo pratęsti mokestinės lengvatos galiojimo laiką iki 2023 m. gruodžio 31 d., bet ir padidinti filmų gamybos išlaidų finansavimo privačiomis kitų subjektų lėšomis procentinį dydį nuo 20 iki 30 proc.

Filmą kvalifikuojanti pažyma

Jeigu esate Lietuvos filmo gamintojas, ir gaminate, arba dar tik planuojate gaminti nacionalinį, bendros gamybos ar užsakytą filmą ar jo dalį, galite pateikti paraišką Lietuvos kino centrui ir bandyti pasinaudoti Pelno mokesčio lengvata. Pelno mokesčio lengvata negali pasinaudoti reklaminiai vaizdo klipai, televizijos laidos, muzikiniai vaizdo klipai ir panašūs kūriniai, kurie neturi meninės vertės.

lietuviskas-filmas-apskaita

Filmų gamybos buhalterija

Filmo gamybos apskaita turėtų būti vedama bendroje įmonės apskaitoje, tačiau visos filmo gamybos išlaidos turėtų būti lengvai identifikuojamos. Svarbu tai, kad visos atliktos su kuriamu filmu susijusios ūkinės operacijos yra laikomos įmonės apskaitos sudėtine dalimi. Apskaitoje rekomenduojame naudoti atskiras sąskaitų plano subsąskaitas arba kitus atskyrimo būdus. Jūsų įmonės buhalteris turėtų pilnai pasirūpinti Jūsų įmonės buhalterine apskaita, turėtų nuolat sekti tam tikrus rodiklius, kriterijus, kurie užtikrintų, kad neprarasite galimybės pasinaudoti Pelno mokesčio lengvata.

Siūlome atidžiai rinktis filmų gamybos, ar kitų projektų buhalterį, kuris jums turi padėti ne tik bendroje įmonės veikloje, bet ir turi jus atstovauti projekto finansiniais klausimais.

Esame komanda, kuri gali ne tik padėti su įmonės buhalterija, bet ir padėti vykdant įmonės projektus. Konsultuojame valstybės ir savivaldybių biudžetų bei specialiųjų programų finansavimo klausimais, tikriname, ar patirtos išlaidos atitinka gauto finansavimo reikalavimus, atstovaujame atliekamose patikrose.

Įkūriau įmonę, kas dabar?

kvumas
Įkūriau įmonę, kas dabar?

Įkūriau įmonę, kas dabar?

Sugalvojote idėją, pavadinimą? Įkūrėte įmonę ir atidarėte banko sąskaitą? Sveikiname – Jūs pradedantysis verslininkas! Tačiau, jei niekada nesusidūrėte su įmonės valdymu ir administravimu, dar teks nemažai išmokti.

Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Jeigu planuojate, kad Jūsų pajamos viršys 30 tūkst. Eur per metus (ar viršys ateityje), pajamoms ir sąnaudoms pripažinti visada siūlome pasirinkti taikyti kaupimo principą. Šis principas reiškia, kad pajamas pripažinsite tuo momentu, kai jas uždirbsite, o sąnaudas, kai jos bus patirtos. Taikant šį principą, visiškai nesvarbu, kada bus gauti arba sumokėti pinigai. Atkreipkite dėmesį, kad ne visada pajamos ir sąnaudos bus pripažintos pagal išrašytą apskaitos dokumentą. Gali būti taip, kad už paslaugas gausite sąskaitas tik kitą mėnesį arba net kitais metais. Lygiai taip pat yra ir su pajamomis. Sudarant metinę pelno mokesčio deklaraciją reikėtų atkreipti į tai dėmesį ir teisingai apskaičiuoti tiek pajamų, tiek sąnaudų sumas.

Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai

Privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus nustato Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis. Išrašant pardavimo sąskaitą faktūrą, naudokite tinkamą jos formą, kurioje būtų visi privalomi rekvizitai. Perkant prekes ar paslaugas parduotuvėje, paprašykite, kad jums išrašytų sąskaitą faktūrą ir pateikite savo įmonės rekvizitus. Primename, kad nuo 2016 m. parašai ant sąskaitų faktūrų yra neprivalomi. Sąnaudas galite pripažinti ir pagal kasos aparato kvitus (be įmonės rekvizitų), jeigu jų suma kartu su PVM neviršija 100 Eur. Degalų pirkimo kvitams taikoma suma – 150 Eur, tačiau šiems kvitams būtinas bent vienas rekvizitas, pagal kurį galima identifikuoti pirkėją, pavyzdžiui, kuras pirktas įmonės kortele. Perkant degalus didesnei nei 150 Eur sumai su PVM, būtina išsirašyti sąskaitą faktūrą. Svarbu suprasti, kad be rekvizitų kvitus galite pripažinti sąnaudomis, bet PVM atskaityti negalėsite.

Ar registruotis PVM mokėtoju?

PVM įstatymo 71 straipsnio nuostatos numato, kada privaloma registruotis PVM mokėtoju. Tačiau, jeigu esate ne PVM mokėtojas, privalote sekti savo pajamas ir tuo momentu, kai jos viršija 45 tūkst. Eur per paskutinius 12 mėnesių, iškart turite pateikti prašymą VMI dėl įregistravimo PVM mokėtojų registre. Atkreipkite dėmesį, kad skaičiuojami ne finansinių metų 12 mėnesių, o einamieji 12 paskutinių mėnesių. Tai reiškia, kad nebūdamas PVM mokėtoju, turite nuolat sekti savo uždirbamas pajamas (ne tik sudarant finansines ataskaitas). Jeigu laiku nepastebėsite ir nepateiksite prašymo tapti PVM mokėtoju, PVM vis tiek turėsite apskaičiuoti ir sumokėti nuo to momento, kai viršijote 45 tūkst. Eur sumą, nepaisant to, kada pateikėte prašymą juo įsiregistruoti.
PVM mokėtoju privaloma registruotis ir tuo atveju, jeigu pirkote prekių iš kitos ES narės pardavėjų, o bendra jų suma viršijo 14 tūkst. Eur per kalendorinius metus (skirtingai nei pardavimams Lietuvoje). Jeigu suma neviršija nurodytos sumos, jums užsienio pardavėjas tiesiog išrašys sąskaitą su tos šalies PVM. Tačiau jeigu nepastebėsite, kad viršijote 14 tūkst. Eur sumą, jūs ne tik susimokėsite tos šalies PVM, bet nuo viso pirkimo privalėsite susimokėti PVM ir Lietuvoje.
PVM yra tikriausiai pats sudėtingiausias mokestis, nes yra begalės išimčių, atskirų atvejų, kada net ir nebūnant PVM mokėtoju, PVM susimokėti vis dėlto teks. Dėl to svarbu įsigilinti ir suprasti įmonės specifiką bei mokestinę aplinką, kurioje teks dirbti.

Kokį pelno mokestį turėsiu sumokėti?

Kalbant apie pelno mokestį, pirmiausia reikia suprasti ir įsisavinti keletą sąvokų:
• pajamos – visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais;
• apmokestinamasis pelnas – pelno mokesčio bazė, nuo kurios skaičiuojamas pelno mokestis;
• leidžiami atskaitymai - patirtos sąnaudos, kurios apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, gali būti atimamos iš pajamų (ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus aprašysime kituose straipsniuose);
• neleidžiami atskaitymai - patirtos sąnaudos, kurios apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, negali būti atimamos iš pajamų.

Apskaičiuojant įmonės pelno mokestį finansinių metų gale, taikysite lengvatinį 5 proc. arba 15 proc. pelno mokesčio tarifą uždirbtam pelnui. Lengvatinis pelno mokesčio tarifas taikomas įmonėms, kurios turi iki 10 darbuotojų ir jų pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 300.000 Eur. Žinoma, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar įmonę valdantis asmuo ar jo šeimos nariai nevaldo kitų įmonių, kurių rodiklius reikėtų sumuoti.
Apskaičiuojant įmonės apmokestinamąjį pelną (sumą, nuo kurios bus skaičiuojamas pelno mokestis) reikia žinoti, kad finansinė apskaita ir mokestinė apskaita dažnai yra du skirtingi dalykai. Mokestiniu požiūriu, t. y. apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, ne visos sąnaudos, kurios užregistruotos apskaitoje, yra išminusuojamos iš uždirbtų pajamų. Mokestine prasme, sąnaudos skirstomos į leidžiamus ir neleidžiamus atskaitymus, kurie mažina arba didina apmokestinamąjį pelną.
Labai retai būna taip, kad pelno mokestis skaičiuojamas nuo viso apskaitos programoje apskaičiuoto pelno. Pavyzdžiui, įmonės pajamos per finansinius metus – 100 tūkst. Eur, o buhalterijoje užregistruotos sąnaudos – 50 tūkst. Eur.
Idealiu atveju (kai įmonė neturi neleidžiamų atskaitymų ir taikomas 5 proc. pelno mokesčio tarifas), įmonė susimokėtų 2500 Eur pelno mokesčio:

100 tūkst. Eur (pajamos) – 50 tūkst. Eur (leidžiami atsk.)=50 tūkst. Eur (apmokestinamasis pelnas)*0.05 proc.(pelno mokesčio tarifas) =2,5 tūkst. Eur (pelno mokestis)

Jeigu iš įmonės patirtų 50 tūkst. Eur sąnaudų, 10 tūkst. Eur sudaro neleidžiami atskaitymai, pelno mokestis šiuo atveju bus skaičiuojamas taip:

100 tūkst. Eur (pajamos) – 40 tūkst. Eur (leidžiami atskaitymai)=60 tūkst. (apmokestinamasis pelnas)*0.05 proc.(pelno mokesčio tarifas) =3 tūkst. Eur (pelno mokestis)

Kas yra leidžiami ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai bei neleidžiami atskaitymai apibrėžia Pelno mokesčio įstatymo V ir VI skyriai. Rekomenduojame šiuos skyrius perskaityti itin atidžiai ir suprasti, kad kuo daugiau neleidžiamų atskaitymų turėsite, tuo didesnį pelno mokestį turėsite mokėti. Jeigu įmonė patyrė nuostolį, bet turi nemažai neleidžiamų atskaitymų, gali būti taip, kad pelno mokesti vis tiek teks susimokėti.